tyla

1 tylà sf. (4) FrnW, KŽ 1. I, N, LL16 nebuvimas triukšmo, garsų; tyluma, rimtis, ramybė, ramumas: Miško tylà NdŽ. Trikdyti tỹlą NdŽ. Viena granata parlėkė, sprogo – tylà Kl. Ale tylà gryčioj! – daugiau nieko nėra LKT313(Ob). Tylà ramybė namie per šermenis Smln. Tada šilas nubunda, visa yra tylà, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Ilgai sėdėjo susimąstęs Janulis nakties tyloje A.Vien. Ir vėl nutilo visi lyg klausydami paslaptingos vasaros vidudienio tylos kalbų, kugždėjimų V.Krėv. Visur buvo kapų tyla, visur žymėjo mirties pėdsakas J.Balč. Vėl ta pati kurtinanti tyla, kad nė šapas niekur nebesukribždės I.Simon. Tyla – tarpais net girdėti, kaip kinivarpa sienoje kala J.Paukš. Viduje buvo mirtina tyla rš. Kurį laiką trunka sunki, slopi tyla rš. 2. SD151, Sut, I, Rtr tylėjimas: Tokia tylà pastojo, kad visi nutilo J. Niekas nė žodžio – tylà NdŽ. Visi tỹlą padaro (nutyla) ir klauso, kap vėvurseliai čirena LKKXIII137(Grv). Močia tylà marčią graužia Ktk. Iš pradžių buvo daug tylos, maža kalbos rš. Tylos minute pagerbiamas kritusiųjų atminimas sp. Labai svarbi spektaklyje pauzė – tyla rš. | Sukilo žodis iš tylos gelmių Vd. ^ Tylà yra gera žmona Ub. Tyla geresnė nekaip (kaip R) byla MŽ, MŽ430, N, VP46. Geresnė tyla negut jeib kokia byla M. Geriau bloga tylà kaip didelė byla BŽ245. Geriau (Geriaus K) tylà nekaip byla Skd. Tylà – gera byla Pln; Gmž. Tylà meilės neįgysi, kerštu Dievo neišmelsi Btg. 3. NdŽ, GTŽ tykus oras, štilis: Tylà, nė mažiausio vėjelio DŽ. Veikiai jūroje stojo tyla rš. 4. tyki vieta, tylus kampelis: Tai bėgti sumaniau tiesiog šventosios Romuvos tylon Vd. 5. scom. NdŽ nekalbus žmogus, tylūnas: Tas žmogus toks tylà K.